Agrarinės reformos Lietuvoje jų esmė ir problemos

Referatas
 5
Microsoft Word 68 KB
7 puslapiai

TURINYS

1. LIETUVOS VALSTYBĖS ŪKIS IR ŽEMĖS REFORMA XVI AMŽIUJE

2. LIETUVA RUSIJOS VALDŽIOJE IR BAUDŽIAVOS PANAIKINIMAS

3. ŽEMĖS REFORMA NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE 1919 – 1939 m.

4. SOCIALISTINĖS ŽEMĖS REFORMOS

5. DABARTINĖS ŽEMĖS ŪKIO REFORMOS

6. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

LIETUVOS VALSTYBĖS ŪKIS IR
ŽEMĖS REFORMA XVI AMŽIUJE

Žemdirbystė ir girių eksplotavimas Lietuvoje buvo pagrindinis pajamų šaltinis nuo senų senovės. XVI a. Lietuvos ūkyje įvyko daug permainų. Mat, XVI a. pradžioje atsirado javų pareikalavimas eksportui.
Ekonominė pažanga Europoje ėjo iš vakarų į rytus. Į Lenkiją ir Lietuvą ji atėjo iš Vokietijos, o į šią šalį ji pateko iš tolimesnių kraštų.
Lietuvoje nuo senų laikų buvo toks ūkis: valstiečiai gyveno po vieną ar po kelis; prasidirbdavo žemės kur giriose ir sėdavo, kaip įmanydami. Dažniausiai sėdavo kasmet toj pačioj dirvoj, jos visai netręšdami, o kai toj vietoj niekas nebeaugdavo, palikdavo ją dirvonuoti ir sėdavo kitur. Tačiau XVI a. visoje Lietuvoje buvo įvesta trilaukė žemės dirbimo sistema.
XVI a. vakaruose Lietuva karų jau neturėjo. Pasibaigus karams su vokiečių ordinu, atsidarė prekybos keliai į Baltijos jūrą, kur ėmė klestėti prekyba. Rytuose ėję karai su Maskva reikalavo daug pinigų, todėl reikėjo rūpintis,kad būtų kuo daugiau ką parduoti. Didžiausi žemės plotai priklausė Didžiąjam Kunigaikščiui, todėl jam pirmiausia teko susirūpinti, kad būtų pertvarkytas ūkis ir, kad jis duotų daugiau pajamų. Lig tol visos pajamos iš dvarų suplaukdavo natūralijomis, tai yra žemės ūkio produktais. Visus tuso produktus buvo sunku paversti pinigais, todėl ūkį reikėjo sutvarkyti taip, kad valstiečiai galėtų mokėti pinigais, o ne žemės ūkio produktais. Zigmantas II išleido instrukcijas, kuriose natūralijų duoklės pakeičiamos piniginėmis – įvedami mokesčiai. Tačiau instrukcijos nedavė laukiamų rezultatų. Kunigaikščio vietininkai taikydami jas nesiskaitė su vietos sąlygomis, todėl mokesčiai pasidarė nebepakeliami ir daugelis valstiečių net išbėgiojo. Zigmantas II stengėsi sutvarkyti patį dvarų ūį, didno ariamos žemės plotus, stengėsi intensyviau ūkininkauti, įvesti naudojimui geresnius padargus, tačiau jo sūnus Zigmantas Augustas nuėjo dar toliau, padaręs pagrindinę žemės reformą – įvedęs valakų sistemą.
Pradėjęs valdyti Zigmantas Augustas naujomis instrukcijomis jis atitaisė senąsias klaidas ir įsakė, uždedant mokesčius žiūrėti valstiečių turtingumo. Maža to, 1557 m. jis paskaelbė įstatymą, visiškai pertvarkantį žemės ūkį ir įvedantį valakų...