Afrikos augalija ir gyvunija

Analizė
 5
Microsoft Word 59 KB
6 puslapiai

Afrikos endemikai. Afrikos endemikai. Afrikos gyvunija. Afrikos gyvunija.



AFRIKOS florą sudaro daugiau nei 40 tūkst. augalų, tarp kurių 9 tūkst. endemikų. Didesnioji AFRIKOS dalis – tarp SACHAROS ir pietinio žemyno pakraščio – priklauso PALEOTROPINEI floristinei karalystei. Čia daug augalų rūšių bei šeimų, rodančių glaudžius AFRIKOS ryšius su PIETŲ AMERIKA ir MADAGASKARO sala. Be to yra kai kurie INDIJOS drėgnųjų tropikų floros atstovai, į VAKARŲ AFRIKĄ migravę neogeno pabaigoje ir kvartero pradžioje. PALEOTROPINĖS floros atstovų plitimą į šiaurę riboja SACHAROS dykuma.
Labai skurdi SACHAROS florą, priklausančių HOLARKTINĖS florinės karalystės AFRIKOS – INDIJOS posričiui, sudaro kserofitai ir turi daug bendro su ARABIJOS pusiasalio dykumos flora. Ši flora SACHAROJE išplito poledynmetyje.
Šiaurinė subtropinė AFRIKOS juosta priklauso HOLARKTINĖS karalystės VIDURŽEMYNINIAM posričiui. Viduržemyninę florą sudaro šiurkščialapiai visžaliai mezokserofitiniai ir kserofitiniai medžiai ir krūmai. Čia daug augalų, kurie sutinkami ir pietų EUROPOJE: išilgai ATLASO kalnų pakrantės auga žemaūgė chameropso palmė, MAROKO aukštikalnėse auga alpinės floros atstovai, atklydę čia dar ledynmetyje. LIBIJOS ir EGIPTO pakrantėje auga gana daug ARTIMŲJŲ RYTŲ augalų.
Pietinėje AFRIKOS dalyje išskiriama atskira KAPO floristinė karalystė, kuriai būdingas didelis endemikų kiekis. Tik čia auga apie 700 augalų šeimų ir 6000 augalų rūšių. Tai reliktinė flora, išlikusi neapsemtoje sausumos juostoje, plytėjusioje aukštose pietų pusrutulio platumose. Ji labai artima AUSTRALIJOS florai, ypač jos pietvakarinei daliai, kas leidžia manyti, kad jos migracijos metu per ANTARKTIDĄ, pastarojoje buvo tam palankios ekologinės sąlygos. KAPO florą sudaro kserofitinės struktūros, visžaliai ir šiurkščialapiai medžiai ir krūmai.
Floristinių karalysčių ribos nusistovėjo antroje kvartero pusėje, kada nusistovėjo dabartinės klimatines sąlygos. Drėgnesniais laikotarpiais tropinė flora išplisdavo subtropikuose, iš kur sausesnių viduržemyninių ir kapo rajonų augalija migruodavo į žemyno vidinius rajonus. Šiaurinėje žemyno dalyje augalų migracija vyko upių slėniais kertančiais SACHAROS dykumą, ETBAJAUS kalnagūbriu, o pietinėje – Kapo flora plito vakariniais ir rytiniais kalnuotais žemyno pakraščiais, o tropinė augalija – per KALACHARIO lygumą. Augalai migrantai, patekę iš drėgnesnių rajonų į sausesnius ar net dykuminius, įgaudavo naujų savybių ir iš hidrofitų virsdavo kserofitiniais, dažniausiai sukulentais. Ryškiausiu tokios evoliucijos pavyzdžiu yra NAMIBIJOS dykumos sukulentas – velvičija.
Gana savotiška PALEOTROPINĖS karalystės aukštikalnių flora. Nors ją skiria...