Afrika2

Referatas
 5
Microsoft Word 34 KB
2 puslapiai


Afrika

Afrikos zemynas

Aukščiausias Afrikos kalnas - Kilimandžaras
Afrika - antrasis tiek pagal dydį (po Azijos), tiek ir pagal gyventojų skaičių žemynas, esantis tarp Atlanto ir Indijos vandenynų. Užima 29,2 km², su salomis - 30 244 050 km², Afrikos žemynas sudaro 20,3% pasaulio sausumos ir jame gyvena septintoji Žemės gyventojų dalis (800 milijonų žmonių). Žemyno ilgis - apie 8000 km iš šiaurės į pietus, apie 7500 iš vakarų į rytus.
Afrikos pavadinimas kilo nuo Afridi genties, kuri gyveno šiaurės Afrikoje Kartaginos apylinkėse. Romėnai Afrika vadino tik vieną iš provincijų dabartinėje šiaurės Afrikoje.
Yra šalininkų nuomonės, kad Afrika nėra atskiras žemynas, bet kartu su Eurazija sudaro vieną Eurafrikos žemyną.
Reljefas
Didžiąją dalį Afrikos paviršiaus sudaro plokščiakalniai, kurių kraštai statūs, į pajūrį leidžiasi pakopomis. Žemumos (iki 200 m) užima apie 10 % ploto, 200-500 m plynaukštės - 39 %, 500-100 m aukščio plotai - 28 %, daugiau 2000 m - 3 %. Didžiulę Afrikos dalį užima savanos ir dykumos, iš kurių didžiausia - Sacharos dykuma. Vidutinis aukštis 750 m, aukščiausia vieta - Kilimandžaro masyve esantis Kibo ugnikalnis (5895 m), žemiausia vieta - Assalio ežero vandens paviršius (157 m žemiau jūros lygio).
Plokščiakalnius nuo pajūrio žemumų skiria kalnų masyvai: Viduržemio jūros pakrantėje - Atlaso kalnų, Raudonosios jūros - Atbay kalnagūbrio. Aukščiausi kalnai - Kilimandžaro, Kenijos, Ruwenzori, Simeno, Meru, Virungos.

Geologinė sandara
Beveik visas Afrikos žemynas (išskyrus Atlaso ir Kaapo kalnus) išsidėstęs ant Afrikos plokštės, platformos pamatas išeina į paviršių Nubijos, Achagaro, Regibato masyvuose. Nuosėdinė danga susideda iš jūrinių, lagūninių-kontinentinių ir vulkaninių uolienų. Žemynas pradėjo formuotis Pangėjai skylant triaso periode, juros...