Adomas mickevicius2

Lietuvių referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 40 KB
3 puslapiai

A. Mickevičiaus biografija. Adomas Mickevičius gimė 1798, Zaosėje arba Naugarduke. Lakė Naugarduko domininkonų mokyklą, o ją baigęs, atvyko studijuoti į Vilniaus universitetą. Pasirinkęs laisvųjų menų fakultetą, klausėsi garsių ano meto profesorių paskaitų: G.E. Grodekas (G.E. Groddeck) dėstė antikinę filosofiją, L.Borovskis (L.Borowski) – retoriką ir poetiką, J.Lelevelis (J.Lelevel) – istoriją. Kartu su kitais studentais A.Mickevičius įkūrė Filomatų draugiją ir dalyvavo jos veikloje. Legendinė Lietuvos praeitis atgimė poeto kūriniuose. Jis laikė save lietuviu, o savo tėvyne Lietuvą, nors iš tikro buvo lenkas. Lietuvių rašytojas ir tyrinėtojas Vincas - Mykolaitis Putinas rašė: “įvairių tautų plejadoje, kurią nušviečia . A.Mickevičiaus genijaus spinduliavimas, mes, lietuviai, užimame toli gražu ne paskutinę vietą. Lietuvių – lenkų raida santykių ilgų amžių raida išaiškina tą faktą, kad šis, vienas iš didžiausių lenkų literatūros kūrėjų ir laisvės kovotojų buvo kilęs iš senos lietuviškos giminės, laikė save lietuviu, o Lietuvą savo tėvyne, kad beveik visi žymesni jo kūriniai siejosi su Lietuva”.
Iš lenkų tyrinėjimų žinoma, kad sena Rimvydų – Mickevičių giminė yra gyvenusi pačioje etnografinės Lietuvos pakraštyje – Rodūnės apylinkėse, o XVII a. Pabaigoje išsikėlė į baltarusiškas Naugarduko apylinkes. Senoji to krašto bajorija, kaip ir Mickevičiai, kalbėjo lenkiškai, nors pagal tradiciją laikė save lietuvių bajorais.
A. Mickevičius įėjo į literatūrą kaip kovingas romantikas: karštai gynė tautos ir asmenybės teisę į laisvę, protestavo prieš baudžiavą, kvietė į kovą prieš galingą anuomet reakcijos tvirtovę – carizmą. Jis visakeriopai puoselėjo meilę gimtajam kraštui bei jo istorijai.
A.Mickevičiaus kūrybos poetikoje Anima turi daugybę pavidalų, sublimuojama ir į gamtą, kuri tampa Eroso veidrodžiu, simboliu. Tai instinktyvios jaunuoliškos, didele dalimi narciziškos, “veidrodinės” meilės raiška. Ankstyvojo A.Mickevičiaus Erosas dar nekyla į dvasinį lygmenį, netampa brandžios savasties dalimi, įgydamas ypatingų, individualizuotų bruožų, kaip V.Šekspyro meilės sonetuose, kur...