Adomas mickevičius1

Lietuvių referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 88 KB
10 puslapiai

Adomas Mickevičius

Pasaulinės literatūros olimpe Adomas Mickevičius stovi greta Goethes, Schillerio, Byrono, Puškino. Tai iškiliausia Vidurio Europos literatūros figūra, pakelta į aukštybes "tautų pavasario" bangos.
Lenkams Adomas Mickevičius - Lenkijos nepriklausomybės pranašas ir lenkiškumo simbolis. Lietuviams - savo žemės ir savo istorijos augintinis, ištaręs šventus žodžius: "Lietuva, mano tėvyne…" Gudams - Naugarduko-Lyros apylinkių gamtovaizdžių ir papročių vaizduotojas, naudojąs vietiniam folklorui giminingas spalvas. Czeslawas Miloszas pavadino Mickevičių "pomirtiniu senosios Respublikos kūdikiu". Tai kūdikis, kurį pakrikštijo romantizmas, atverdamas jam gimtojo krašto istorijos prasmę ir europietiško universalumo erdves.
"Kas nori suprasti poetą, tekeliauja į jo kraštą", - citavo Vilniaus "romantinės mokyklos" pradininkas Goethes žodžius. Šis patarimas ypač pravartus tiems, kurie nori iš 200 metų nuotolio įžvelgti poeto kūrybos versmes, jos naujumą ir paskirtį.

Adomas Bernardas Mickevičius gimė 1798 m. Kūčių naktį galbūt Zaosės dvarelyje, per 40 km nuo Naugarduko, o gal pačiame Naugarduke, kur ir buvo pakrikštytas. Tėvai priklausė smulkių šlėktų luomui. Mikalojus Mickevičius - Naugarduko teismų advokatas. Barbara Majewska - dvaro ekonomo duktė. Zaosės dvarelis su šiaudiniais trobesių stogais ir ūksmingu sodu buvo paveldėtas iš mirusio viengungio dėdės. 1806 m. tėvas įsigijo Naugarduke mūrinį namą, vieną gražiausių miestelyje, kur priiminėjo gausius teismų klientus. Nuo tada šeima nuolatos gyveno Naugarduke: čia Adomas su broliu Aleksandru lankė dominikonų vidurinę mokyklą, žaidė karinius žaidimus, aprėdytas lenkų ulono ar dragūno uniforma.
Tėvas buvo Tado Kosciuškos sukilimo dalyvis, pelnęs rotmistro laipsnį. Save laikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiu, kildino iš lietuviškos Mickevičių - Rimvydų giminės, neseniai atsikėlusios iš lietuviškos Rodūnės parapijos, buvo paveldėjęs Poraj herbą. Šiame krašte, užgrobtame Rusijos po paskutiniojo Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m., tebegaliojo senasis Lietuvos statutas, tebesirinko bajorų seimeliai, o valstybės atstatymo planai buvo karštai svarstomi visur, kur tik sueidavo du trus žlugusios Respublikos piliečiai. Šlovinga Naugarduko praeitis (manyta, kad čia pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė), didingos pilies griuvėsiai, aukštas piliakalnis, vadinamas Mindaugo kalnu, legendomis apipintas Lietuvos laukas ugdė supratimą: mes nesame Rusijos imperijos dalis, mes priklausom ypatingam istoriniam, politiniam, kultūriniam dariniui, kurio vardas Lietuva. Čia susiformavo savitas...