Administracinių sprendimų psichologija

Teisės referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 92 KB
11 puslapiai

TURINYS

ĮVADAS2
PSICHOLOGIJOS SAMPRATA3
ADMINISTRACINIS SPRENDIMAS IR JO PRIĖMIMAS5
ADMINISTRACINIŲ SPRENDIMŲ PSICHOLOGIJA8
Racionalumo ribos8
Tikslingas asmens elgesys9
Planavimo procesas11
Socialinės organizacijos funkcijos11
Koordinavimo procesas12
IŠVADOS15
LITERATŪROS SĄRAŠAS17


ĮVADAS
Psichologijos terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių – psiche ir logos junginio. Žodis psiche lietuvių kalboje reiškia sielą, o logos – žodį, mokslą. Taigi psichologija yra mokslas apie sielą. Administracinių sprendimų psichologija bendriausia prasme – tai priežastys, kuriomis remdamasis individas priima vienokius ar kitokius sprendimus. Administracinis sprendimas šiuo atveju yra suprantamas, kaip viešojo administravimo institucijos valia, išreikšta administraciniame akte. Administracinių sprendimų priėmimo procesą bet kuriame lygyje sudaro trys dalys: 1) mąstymas – tai veikla, kai žmogus atidžiai stebi aplinką ir priima sprendimą; 2) projektavimas – alternatyvių veiklos formų paieška ar jų radimas; 3) pasirinkimas – išsirinkimas tos alternatyvos, kuri atrodo sėkmingiausia.
Šiame darbe, visų pirma, aptariama psichologijos ir administracinio sprendimo samprata. Taip pat nagrinėjamos žmogiškojo racionalumo ribos ir galimybės. Pažymėtina, jog žmogaus racionalumas veikia jo psichologinės aplinkos ribose.
Darbe naudojama literatūra, susijusi su administracinių sprendimų psichologija, nagrinėjamas sprendimų priėmimo procesas, lyginamos atskirų autorių nuomonės, taigi naudojamas lyginamasis metodas.
Darbo tikslas – atskleisti administracinių sprendimų psichologijos sampratą bei požymius.


PSICHOLOGIJOS SAMPRATA
Psichologijos terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių – psiche ir logos junginio. Žodis psiche lietuvių kalboje reiškia sielą, o logos – žodį, mokslą. Taigi psichologija yra mokslas apie sielą. Psichologijos pavadinimas pradėtas vartoti tik XVIII amžiuje.
Psichologija tiria žmogaus ir gyvūnų vidaus procesus, reiškiančius ir jų išorines apraiškas, užtikrinančius organizmo egzistavimą ir raidą (tobulėjimą) prisitaikant prie tikrovės, t. y. fizinės ir socialinės aplinkos sąlygų, keičiant tą aplinką ir savo elgesį. Tai apima paveldėtus, įgimtus ir įgytus veiksnius, lemiančius pažinimo procesus, emocijas ir jausmus, vidinio ir išorinio elgesio formavimo mechanizmus. Tų reiškinių visuma vadinama psichika. Psichologija yra mokslas apie žmogaus ir gyvūnų psichikos faktus, dėsningumus ir mechanizmus. [2.1, p. 6]
Žmogaus psichika – tai tikrovės pažinimo ir elgsenos reguliavimo reiškinių vienovė. Kiekviename individe jie sudaro tam tikrą...