Adaptacijos problema

Referatas
 5
Microsoft Word 38 KB
2 puslapiai

Adaptacijos problema

Stresas ir atsparumas stresui

Adaptacija – tai dinaminis procesas, kurio dėka gyvų organizmų judančios sistemos išlaiko pastovumą, būtiną egzistavimui, vystymuisi, giminės pratęsimui. Būtent adaptacinis mechanizmas, išdirbtas ilgame evoliucijos laikotarpyje, sukuria galimybę egzistuoti organizmui pastoviai besikeičiančioje aplinkoje. Tai liečia lygiai kaip ir gyvūnus taip ir žmogų. Bet pagrindinis žmogaus skirtumas yra tas, kad pagrindinį vaidmenį priimant adekvačius sprendimus turi psichinė adaptacija. Psichinę adaptaciją galima apibūdinti kaip procesą, kuris optimaliai nustato asmenybės ir aplinkos atitikimą, leidžiant žmogui patenkinti savo poreikius ir įgyvendinti su tuo susijusius tikslus, tuo pačiu maximaliai priartinant žmogaus veiklą, jo elgesį aplinkos reikalavimams.
Adaptacinių procesų tyrinėjimas glaudžiai susijęs su emocine įtampa ir stresu. Tai tapo pagrindu apibūdinant stresą kaip nespecifinę organizmo reakciją į iškeltus jam reikalavimus ir tyrinėjant jį kaip bendrą adaptacinį sindromą. Garsus užsienio psichologas Hansas Selje, pirmapradininkas vakarietiško mokymo apie stresą ir nervinius susirgimus, suskirstė streso stadijas kaip procesus:
1. Staigi reakcija į poveikį (baimės stadija);
2. Maximaliai efektyvi adaptacija (rezistentinė stadija);
3. Adaptacinio proceso pažeidimas (išsekimo stadija).
Plačiaja prasme šios stadijos būdingos bet kuriam adaptaciniam procesui. Vienu iš streso faktorių yra emocinė įtampa, kuri fiziologiškai išreiškiama žmogaus endokrininės sistemos pasikeitimais. Pvz. Atliekant experimentinius tyrimus klinikose buvo nustatyta, kad žmonės pastoviai esantys nervinėje įtampoje sunkiau perneša virusines infekcijas.
Pagrindiniai psichinio streso bruožai:
1. Stresas – organizmo būsena, kurio atsiradimą sąlygoja organizmo kontaktas su jį supančia aplinka;
2. Stresas – labiau...