Absurdas merso stovėsenoje

 5
Microsoft Word 50 KB
4 puslapiai

Esė Svetimas susipažįstame su Merso šio esė herojumi, neeiline asmenybe, prie šio teiginio dar grįšiu. Miršta herojaus mama, kuri beje, gyvena senelių prieglaudoje ir Merso išvažiuoja į jos laidotuves. Reikalas tame, kad jis nejaučia jokių kaip mums atrodo reikalingų tam atvejui jausmų. Motinos netektis dažniausiai išgyvenama smarkiausiai ir skaudžiausiai nei kitos netektys žmogaus gyvenime. Jo šaltumas motinai jaučiamas jau nuo pirmų puslapių, reiškia jam nesvarbu kaip jis čia pateko, jam nesvarbu kas čia vyksta. Jam jausmai nerūpi, neaišku ar išvis tokius turi. Faktas, kad turi protą ir tas aišku irgi nuo pirmų puslapių ir protas nėra pakankamai įžvalgus, kad numatyt su motinos mirtim susijusias situacijas. Jis yra herojus, o gal tiesiog žmogus kuris yra ne tai kad kvailoje būsenoje, mums įprastine prasme, bet yra absurdiškoj būsenoje savęs paties atžvilgiu. Jam nerūpi aplinkiniai žmonės, jis susigaudo ties jų reakcijomis į savo motinos mirtį, apie jas galvoja ir galvoja kaip iš jų greičiau išsisukt. Jam motinos mirtis nerūpi. Bet situacija ta, kad yra priimta visuomenėje, motinos mirtis yra sukrėtimas jos vaikams, Merso jos vaikas, bet tai jam nėra sukrėtimas, jam ant to nusispjaut. Tai jo neliečia, šiuo atveju paisoma aplinkinių reakcijos, kuri yra svarbesnė. Tai absurdiška situacija, žmogus, šiuo atveju Merso, yra matuojamas visuomenės normatyvu konkrečioje situacijoje. Gal būt Camus pasirenka kraštutinumą, taip galima ryškiai atspindėti visuomenę kuri tikisi iš tavęs konkretaus veiksmo. Taip galima atspindėti ir tą žmogų kuris yra visuomenėje kitoks, šiuo atveju tai be abejo kraštutinumas, bet visgi kraštutinumas tik tuo atveju jei ir mes iš Merso tikimės stereotipiškos veiksenos.
Merso toks dalykas visiškai nejaudina, jis daugiau tai mato kaip trukdį jo darbui, nes jis turi atsiprašyti kelioms dienoms. Lauke labai karšta ir spigina saulė, dėl to dvi valandas važiuoti autobusu labai nemalonu.
Ko gero Camus šneka apie tai, kad mes negalim nieko žinot apie gyvenimą, nė vienas negalim pasigirt jį visą patyrę, tuo tarpu, kiekvienas giriamės tam tikra dalies jo patirtimi, klausome tokių pačių pagyrų ir iš to susidarom kito žmogaus elgsenos vaizdinį. Tai situacijos laipsniavimas kuris dažnu atveju pasitelkiamas neapgalvotai, mirė motina - žmogus neverkia, sudužo lėkštė ir žmogus nepergyvena, tai skirtingi dalykai ir į abu juos galimos nestandartinės reakcijos, nes jose standartas yra tik vienas – gryna statistika, žmonių kiekio nuomonė. Kitų nėra, dėl to negali būti kitų reakcijų, išraiškų net minčių. Merso yra nusispjovęs. Nusispjauk ant gyvenimo ir motinos mirtis prilygs lėkštės sudužimui. Tai ir...