Abejotini ekosistemos veiksniai

Referatas
 5
Microsoft Word 57 KB
5 puslapiai

Įvadas

Ekologija – tai mokslas apie organizmų santykius su aplinka. Jos tikslas yra nustatyti kaip aplinkos sąlygos veikia organizmų vystymąsi, jų kūno sandarą, atskirų organų funkcijas ir kaip organizmai veikia aplinką. Vykstant evoliucijos procesui visi gyvieji organizmai prisitaikė gyventi tam tikroje aplinkoje. Nuo aplinkos kokybės priklauso organizmų gyvenimo trukmė, gyvybingumas, gyvenimo ritmai. Iš aplinkos su maistu jie gauna energijos, o į aplinką šalina medžiagų apykaitos produktus. Organizmų medžiagų ir energijos gavimas bei šalinimas turi būti subalansuotas, kad nesutriktų organizmų ir aplinkos pusiausvyra. Organizmas ir jo gyvenamoji aplinka yra glaudžiai susiję ir nuolat veikia vienas kitą. Jų būklė, jų gyvenimo, dauginimosi ir vystymosi galimybės tiesiogiai priklauso nuo juos veikiančių aplinkos veiksnių visumos.
Gyvieji organizmai visiškai priklauso nuo aplinkos sąlygų, arba ekologinių veiksnių. Ekologiniais veiksniais laikomi aplinkos veiksniai, kurie tiesiogiai arba per kitus veiksnius daro įtaką augalų augimui ir vystymuisi ir be kurių augalų gyvybė būtų neįmanoma. Aplinką sudaro negyvosios ir gyvosios gamtos elementai. Aplinkos veiksnių įvairovė išties didžiulė, todėl jie yra klasifikuojami. Pagal prigimtį jie klasifikuojami taip: abiotiniai, biotiniai ir antropogeniniai veiksniai.
Šiame darbe norėčiau apžvelgti vieną iš šių aplinkos veiksniu grupių. Tai būtų abiotiniai veiksniai. Apžvelgti visus abiotnius ekosistemos veiksnių komponentus ir juos visus apžvelgti kuo plačiau. Aptarti kiekvieno jų pliusus gyviesiems organizmams, įtaką jiems, bei jos padarinius, neigiamus bei teigiamus.


Abiotiniai veiksniai yra negyvosios gamtos elementai, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiantys gyvuosius organizmus, jų fizinę būklę ir cheminę sudėtį. Dauguma bendrosios eokologijos specialistų pagal poveikio gyviesiems organizmams dydį išskiria šiuos svarbiausius abiotinius veiksnius: šviesą, temperatūrą, orą, vandenį ir dirvožemį. Kartais tarp svarbiausių abiotinių veiksnių paminima ir gimtoji uoliena, iš kurios formuojasi dirvožemis. Kiti ekologai išskiria penkias pagrindines abiotinių veiksnių grupes: klimatiniai, edafiniai, orgafiniai, cheminiai ir kosminiai. Kiekvienos grupės paaiškinimai:
Klimatiniai – temperatūra, kritulių kiekis, drėgmė, vėjas, slėgis, atmosferos.
Edafiniai – dirvožemio mechaninė sudėtis, jo fizinės ir cheminės savybės, drėgnumas, spalva, oro kiekis dirvožemyje, dirvožemio vanduo.
Orografiniai – reljefas, kalnų šlaitų ekspozicija, lemianti vertikalųjį gyvybės zoniškumą.
Cheminiai – dujų, tirpalų, kietųjų medžiagų cheminė sudėtis...