Ab Lietuvos geležinkeliai valdymo analizė

Referatas
 5
Microsoft Word 58 KB
5 puslapiai

Rašto darbas

AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdymo analizė

KLAIPĖDA, 2006m.

Įžanga


Pasaulis – tai didelis skruzdėlynas, kuriame kiekvieną dieną verda judrus gyvenimas, kurį galėtų suskirstyti į dvi dideles atskiras dalis: žmonių kasdieninis gyvenimas (į kurį įeina žmonių kasdieninė veikla, jų darbai, buitis ir pan.), bei ekonominis gyvenimas (tai įmonių, įvairių organizacijų, struktūrų, valdymo institucijų egzistavimas). Šios dvi šakos negali gyvuoti viena be kitos, jos kartu palaiko vieną kitą ir kuria tvirtą valstybės gyvavimo pamatą.
Šiame darbe didesnis dėmesys koncentruojamas daugiau į ekonominę veiklą, kadangi mes kiekvieną dieną susiduriame su įvairaus pobūdžio klausimais, kurie liečia ekonominę veiklą: skirtingos institucijos suteikia įvairias paslaugas, įmonės gamina produkciją, ji patiekiama vartotojams ir t.t.
Vertėtų paminėti, kad nepaisant to, jog Lietuva gan maža valstybė, joje vyrauja didelė gausa įmonių, bendrovių, kurios stengiasi kelti Lietuvos ekonomikos augimą. Galima teigti, kad įmonių ir kitų institucijų spektras yra didžiulis, jos teikia skirtingas paslaugas, stengiasi jas tobulinti, puoselėti kuo didesnę naudą visuomenei. Visą šią veiklą būtų galima apjuosti į vieną sąvoką VADYBA (tai tikslinga veikla, kuria organizuotai siekiama norimų šios veiklos rezultatų). Viena iš tokių bendrovių yra AB „Lietuvos geležinkeliai“
Tikslas – plačiau apžvelgti ir geriau susipažinti su visiems gerai žinoma bendrove, trumpai apžvelgti jos valdymo struktūrą, valdymo principus, metodus, stilių, techniką.

Dėstymas

Lietuvoje kaip ir kitose šalyse yra labai daug įmonių organizacijų. Jų yra įvairių rūšių. Tai gali būti Ūkinė bendrija (ŪB), Akcinė bendrovė, (AB), Uždaroji akcinė bendrovė (UAB), Individuali verslo įmonė (IĮ), pelno nesiekianti įmonė ir dar kitos. Apie kelias iš jų trumpai papasakosiu.

Ūkinė bendrija (ŪB) - šitaip vadinama kelių žmonių ar juridinių asmenų grupė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi sujungiant kelių asmenų turtą į bendrą nuosavybę. Bendrijoj gali būti ne mažiau, kaip du ir ne daugiau kaip narių. Bendrijos nariai patys tvarko įmonės veiklą ir už jos veiklos rezultatus atsako visu savo turtu. Ūkinės bendrijos skirstomos į dvi rūšis: Tikroji ūkinė bendrija ir komandinė. Tikroji ūkinė bendrija skiriasi savo sąlygomis , ją gali sukurti mažiausiai 2 nariai( tikrieji). Jie atsako visu savo turtu. Komandinėje ūkinėje bendrijoje mažiausias narių skaičius turi būti 3. Iš jų narių 2 nariai turi būti tikrieji ir 1 narys komanditorius. Jis...