A vaičiulaičio romano valentina ištraukos nuo vakariniam danguje iki pas slenkstį atsliūkino kalė analizė ir analize

 5
Microsoft Word 35 KB
2 puslapiai

A.Vaičiulaičio romano ,,Valentina” ištraukos nuo ,,Vakariniam danguje” iki ,,Pas slenkstį atsliūkino kalė” analizė ir interpretacija

Antanas Vaičiulaitis- vienas ryškiausių XXa. Lietuvių rašytojų. Rašytojas labiausiai žinomas kaip ,,Valentinos” autorius. Šiame romane atskleidžiama dviejų jaunų žmonių meilės istorija, subtilūs jausmai, vidinės būsenos, išgyvenimai. Šias veikėjų jausenas rašytojas atskleidžia ne tiesiogiai, bet pasitelkdamas tam tikras priemones. Gamtovaizdis dažnai tampa priemone, išryškinančia veikėjo būsenas, atspindinčia jo vidinį pasaulį.
Šioje ištraukoje taip pat gausu A. Vaičiulaičio pamėgtų peizažo detalių, kurios susijungia į vientisą vaizdą, kurdamos tam tikrą nuotaiką. Ištraukos laikas-vėlyvas vakaras. Tai romantiškas, paslaptingas laikas. Būtent tada žmogus apmąsto savo būties esmę, būsenas, jausmus, save tiria ir analizuoja. Šiuo laiku ir gamta kitokia. Visos spalvos ypač ryškios: debesų viršūnės raudonos, blizgančios auksu. Iš šių detalių aišku, kad saulė jau nusileidusi. Raudoni debesys po saulėlydžio pranašauja vėją, audrą, nerimą. Tai tarsi užuomina į ateitį. Viskas skendi tamsoje, net bažnyčia, kuri A.Vaičiulaičio kūryboje siejasi su šviesa, darna, harmonija, dabar yra juoda. Taip dar labiau sustiprinama nelaimės, skaudžios netekties nuojauta. Taigi kontrastingos vakarinio dangaus spalvos (raudona ir juoda) teikia nerimo, liūdesio, grėsmės nuotaiką.
Tačiau tamsų ir grėsmingą vakaro peizažą praskaidrina kaimo žmonių buities detalės. Netikėtas kerdžiaus šūksnis atitraukia pasakotojo žvilgsnį nuo dangaus ir verčia įsiklausyti, apmąstyti tai, kas vyksta čia, ant žemės, kaime. Pavaizduotas įprastas kaimo gyvenimas: kerdžius gena namo gyvulius, karves prie vartų pasitinka melžėjos. Atrodo, nieko ypatinga nevyksta. Tačiau iš atskirų detalių ryškėja potekstė, teksto...