A smito teorijos dėstymas Lietuvoje

Referatas
 5
Microsoft Word 84 KB
9 puslapiai

Referatas destymas. Referatas destymas. A.smitas apie kapitala. A.smitas apie kapitala.

TURINYS

I. ĮVADAS 2
II. SMITO TEORIJOS 3
III. EKONOMIKOS TEORIJA. „NEMATOMOS RANKOS“ TEORIJA 4
IV. „MORALINIŲ JAUSMŲ“TEORIJA. MORALINĖS ĮŽVALGOS 5
V. „TAUTŲ TURTO“ METODOLOGIJA 7
VI. APIE APRIBOJIMUS IMPORTUI IR KAPITALĄ 8
VII. APIE MOKESČIUS 9
VIII. A. SMITO TEORIJOS DĖSTYMAS LIETUVOJE 10
IX. TEORINĖ EKONOMIKA IR EKONOMINĖS MINTIES ISTORIJA PETRO ŠALČIAUS DARBUOSE 11
X. IŠVADA 14
NAUDOTA LITERATŪRA 15

I. ĮVADAS

ADAMAS SMITAS gimė 1723 m. birželio 5 d. muitininko šeimoje, Kerkoldžio miestelyje, netoli Edinburgo. Jis buvo logikos profesorius, Glazgo universitete dėstė filosofiją. Būdamas hercogo šeimos mokytojas, lankėsi Prancūzijoje, kur susipažino su Švietimo epochos atstovais. Vėliau pasitraukė iš šios veiklos ir ėmėsi privačių studijų. Pradėjus plėtotis pramonei, mokslo populiarinimo veikaluose A. Smitas aprašė visas savo laikų ekonomikos teorijas bei kryptis.
A. Smito gyvenamasis metas – XVIII amžius – subrandino svarbiausias socialines, dvasines ir technologines prielaidas susiformuoti rinkos sistemai kaip visuotinai priimtinam ir įsigalinčiam ūkinio gyvenimo būdui, politinių, kultūrinių ir net etinių santykių pagrindui. Tos prielaidos – tai pirmiausia prekybos intensyvėjimas ir pinigų naudojimo išplitimas, jų apskaitos poreikis ir techninė gamybos pažanga. Ne naujų žemių grobimas, kolonijų užkariavimas, kaip buvo įprasta iki tol, bet pelno ir turto kaupimas tapo tautų ir valstybių gyvastingumo šaltiniu. Kartu formavosi ir vadinamojo „ekonominio žmogaus“, įnikusio į išteklių naudojimo racionalizavimą, tipas.
Smitui istorija lėmė būti vienu iš autoritetingiausių šių naujų visuotinių gyvenimo apraiškų ir tendencijų teorinių pagrindėjų. Jis parašė du veikalus – 1759 m. „Moralinių jausmų teoriją“ ir 1776 m. „Tautų turtą“ – kuriuose, įžvalgiai išanalizavęs dvi svarbiausias visuomenės ir individo gyvenimo sritis – dvasinę ir materialinę, siekė filosofiškai pagrįsti minėtus naujus epochos pokyčius kaip geriausiai atitinkančius žmogaus prigimtį, tautų dvasinį būvį ir užtikrinančius materialinę gerovę.
Iš rankraštinio Smito palikimo beveik nieko nėra išlikę, nes prieš mirtį jo paties prašymu visas jo archyvas buvo sudegintas. Tačiau yra išlikę keletas Glazgo universitete 1762 – 1764 m. skaitytų paskaitų konspektų, užrašytų Smito studentų. Vieni iš tokių užrašų buvo atrasti XIX a. pabaigoje, moralės filosofijos kurso baigiamoji dalis, skirta teisei ir ekonomikai, kur išdėstytos pagrindinės idėjos apie darbo pasidalijimo reikšmę, darbo vertę, natūraliąją kainą ir rinkos kainą, merkantilizmo...