A smitas ir jo veikalas tautų turtas

Referatas
 5
Microsoft Word 72 KB
8 puslapiai

I. BIOGRAFIJA.
Kas XVIII a. 7 dešimtmetyje lankėsi Anglijoje, greičiausiai girdėjo apie kažkokį Adamą Smithą iš Glasgow universiteto. Daktaras Smithas buvo plačiai žinomas, o gal net garsus žmogus. Iš toli atvažiodavo studentai pasiklausyti jo mokslingų, bet entuziastingų disputų. Pridursime, kad dr. Smithas buvo žinomas ne tik dėl mokslinių laimėjimų, bet ir kaip ryški asmenybė. Antai jis garsėjo ir savo išsiblaškymu: kartą, vaikščiodamas su draugu ir rimtai nagrinėdamas kažkokią problemą, įkrito į odų rauginimo duobę, kitąkart, pasakojama, jis pasigaminęs gėrimo iš duonos bei sviesto ir pasipiktinęs, kad prastesnės arbatos dar nėra ragavęs. Tokių keistenybių jis turėjo daug, bet jos netrukdė intelektualiniams sugebėjimams. Smithas buvo vienas iš pačių žymiausių savo amžiaus mąstytojų.

Glasgow Smithas skaitė moralės filosofijos paskaitas; tuo metu ši disciplina buvo suprantama daug plačiau nei mūsų laikais. Į moralės filosofiją įėjo gamtos teologija, etika, teisė ir politinė ekonomija. Taigi ji aprėpė viską nuo tauriausių žmogaus polinkių į tvarką ir harmoniją ligi kur kas mažesne tvarka ir harmonija pasižyminčios veiklos ganėtinai nuožmioje kovoje dėl vietos gyvenime.

Gamtos teologija – sistemos paieškos visatos maišalynėje – nuo seniausių laikų buvo žmogaus racionalizuojančio impulso objektas; mūsų atvykėlis galėjo jaustis gana laisvai, kol dr. Smithas aiškino gamtos dėsnius, kurie sudarė tariamo visatos chaoso pagrindą. Bet kai jis perėjo į kitą spektro pusę – didingos konstrukcijos paieškas kasdienio gyvenimo sambrūzdyje, - mūsų keliautojas galėjo pajusti, kad garsusis daktaras iš tiesų ištempė filosofiją už įprastų ribų.
Mat jei Anglijos aštuonioliktojo šimtmečio pabaigos socialinė scena ir rodė kažką esant, tai tikrai ne racionalią tvarką ar moralinius siekius. Vos nusisukus nuo puikaus dykinėjančių klasių gyvenimo, visuomenė pasirodydavo esanti arena, kurioje vyksta žiauri, bjauriausia kova dėl egzistavimo. Už Londono svetainių arba malonių turtingų dvarų kaimo vietovėse sienų regėjai vien godumą, žiaurumą ir išsigimimą, atmieštą pačiais iracionaliausiais, net gluminančiais daug ankstesnių ir seniai jau atgyvenusių dienų papročiais bei tradicijomis. Visuomenės organizmas priminė ne rūpestingai suderintą mechanizmą, kur kiekviena dalis atlieka savo funkciją. Net keista, kad dr. Smithas visoje toje maišatyje ėmėsi ieškoti tvarkos, sistemos ir tikslingumo.

Tarkime, pavyzdžiui, kad mūsų keliautojas nuvyko pasižiūrėti Cornwallo kasyklų. Ten jis būtų pamatęs, kaip angliakasiai tamsiais šuliniais leidžiasi žemyn, pasiekę...