A nyka- niliūnas

Lietuvių referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 96 KB
11 puslapiai

Alfonsas nyka niliūnas referatas. A. nyka-niliūnas referatas. Alfonsas nyka niliūnas referatas. A. nyka-niliūnas referatas.



2005

MUZIKA ALFONSO NYKOS-NILIŪNO DIENORAŠTYJE
Anot Nykos-Niliūno poezijos tyrinėtojų, jo poezija sudėtinga, daugiabriaunė, uždara, intymi, todėl nepasiduoda paviršiniam skaitymui ir suvokimui. Ji persmelkta literatūrinės, filosofinės, kultūrinės, istorinės erudicijos, yra ir jo dvasinės biografijos - brendimo, praradimų, pralaimėjimų, prisiminimų ir užmaršties - kodas. Taip pat Nykos-Niliūno poezijoje juntama ir stipri muzikinės kultūros patirtis. Neatsiejama poeto kūrybos dalis yra "Dienoraščio fragmentai" [1]. Šio straipsnio objektas - Nykos-Niliūno dienoraštis ir jame užfiksuoti muzikos teikiami įspūdžiai, muzikinė patirtis. Poetas siekia pažinti kitų kūrėjų dvasios pasaulį tvirtindamas, jog pasaulio pažinimo, ieškojimų kelyje neišvengiamai tenka žengti į įvairias sferas - dailę, muziką, filosofiją, literatūrą. Autorius teigia, kad svarbu nuolat klausti, bet neieškoti galutinės klausimų apibrėžties, nelokalizuoti sąmonėje ir pasąmonėje savo minčių sklaidos. Nyka-Niliūnas fiksuoja vizijų pasaulį poetine kalba ir teikia galimybę mums ten "nusikelti". Nustatyti poeto muzikinių įžvalgų, muzikinės pagavos girdėjimo ribą keblu, nes čia veikia ir intuicija, ir nuojauta, ir juslės, ir net pasąmonė. Taigi Nykos-Niliūno "Dienoraščio" tekstai išties "verti" ir poetinės kalbos muzikalumo analizės.
Gamtoje Nyka-Niliūnas randa pirmapradžių garsų, ritmų, spalvų, linijų ir sutelkia juos į kūrybą. Visa tai transformuojama į begalę įvaizdžių ir suskamba netikėtomis prasmėmis: "Aš ilgą laiką gyvenau su gamta ir gamtoje, bet mano ilgesys visuomet buvo ne į gamtą, bet iš gamtos. Gamta man visuomet buvo ilgesio žadintojas, fonas, bet ne objektas" (1975.IV.28) [2]. "Pirmoji mano gyvenimo patirtis - neaprėpiamas ir nenutrūkstamas chaosas metų laikų keitimosi ritme, - chaosas, kurio aš pats dar nepajėgiau įforminti ir suformuluoti. Anksčiausiai išsiskyrė tam tikri garsiniai kompleksai - liepsnos melodija, veriamos durys, langinių bildesys ir vėjas. Po to viskas tarsi praregėjo, atsirado langai ir durys, dienos ir naktys, šviesa ir tamsa. Bet manęs paties lyg dar ir nebuvo. Aš dar nežinojau, kad aš esu aš" (1946.I.31). Chaotiškame gamtos judėjime jis jaučia dėsningumus - pirmiausia ritmą. Atsiveria klausa, gebanti fiksuoti erdvėje ir gamtoje esančius garsus: "Man visuomet buvo labai svarbūs metų laikai, pasikartojantys, bet kartu ir amžinai nauji savo keitimosi ritme. Jie buvo, t.y, matėsi ir girdėjosi [3], visuomet čia, pasiekiami, ir visuomet kažkur, tolimi ir nepasiekiami" (1968.XI.7). Gamtoje poetas junta jos cikliškumą. Pavasaris Nykai-Niliūnui - tai nuolatinio judėjimo,...