A halpin moralės samprata

Teisės konspektai
Konspektas
 5
Microsoft Word 72 KB
7 puslapiai

A. HALPIN MORALĖS SAMPRATA

Profesorius Andrew Halpin dėsto teisės teoriją Southamptono universitete, parašė dvi knygas: “RIGHTS AND LAW-ANALYSIS AND THEORY”, “REASONING WITH LAW“, taip pat daugelį straipsnių, kuriuose nagrinėjamos analitinės teisėtyros ir teisių teorijos problemos.
Moralės sampratą A. Halpin atskleidžia savo kūrinyje „RIGHTS AND LAW-ANALYSIS AND THEORY“.
Pirmiausia autorius bando apibrėžti moralės ribas. Pasak jo, moralės sfera gali būti labai plati ir jos atokiausios ribos gali būti neaiškiai nubrėžtos, tačiau yra galimybė nustatyti dalį į moralės sferą patenkančių klausimų.
Pagrindinė moralės dalis apima vieno asmens tarpusavio santykius su kitu asmeniu. Ši moralės dalis visada yra labai svarbi, esminė, ji lieka pastovia dalimi bet kokios moralės, pvz., teisinės ar politinės moralės. Tai gi, fundamentali problema yra kaip vienas individas elgiasi su kitu, t.y. jų tarpusavio santykiai.
A. Halpin nagrinėja konfliktą tarp prigimtinės teisės ir utilitarizmo teorijų moralės arenoje, tai reiškia konfliktą tarp dviejų teorijų, nagrinėjančių moralę. Minėtomis teorijomis siekiama pateikti būdą, kuriuo galima būtų apibrėžti konkretų asmenų tarpusavio santykių elgesį kaip moralų ar atvirkščiai, ne moralų. Šiomis teorijomis siekiama ne tik paaiškinti, bet taip pat pateikti praktinį požiūrį į moralę.
Galima pateikti praktinį požiūrį į moralę nenukrypstant į teorines diskusijas, ir tai dažnai daroma, pvz., paimamas tradicinis moralės principų rinkinys ir išspendžiama, kaip jie gali būti taikomi skirtingoms praktinėms situacijoms, su kuriomis susiduriama. Taip pat galima išrasti universalią, grandiozinę moralės teoriją, kuri negalėtų pateikti praktinio požiūrio, nes pateikia tik abstrakčias moralės ypatybes, o ne jos praktinį realizavimą. Tačiau, kai kurios moralės teorijos gali turėti minėtą trūkumą ir kartu gali būti laikomos pagrįstu sumanymu nepaisant to, kad yra susiję tik su abstrakčiomis moralės savybėmis. Iš kitos pusės, būtų galima išjuokti tokį teorizavimą kaip netikusį, nes jis negali apibrėžti praktinės moralės problematikos.
Šiuo atveju, kai autorius supriešina prigimtinės teisės teoriją ir utilitarizmą, įsitraukusieji į diskusiją turi būti pasiruošę imtis praktinių moralės aspektų, kaip apmokestinimas, teismo procesas, diskriminacija, žudymas, t.t. ir turi būti pasiruošę kritikuoti savo oponentą už nesugebėjimą pasiekti praktinio rezultato ar teisingo praktinio rezultato, remdamiesi savo teorija.
Diskusija, kuria būtų bandoma pateikti universalią moralės teoriją, yra ypatingai plati, dar sunkiau būtų pateikti praktinį...