A baranausko anykščių šilelio analizė

Lietuvių analizės
Analizė
 5
Microsoft Word 41 KB
3 puslapiai

Anykščių šilelio grožis vaizduojamas labai pastabiai. Atskleidžiama miško gyvenimo įvairovė: augmenija, gyvūnija, spalvos, kvapai, garsai. Čia matome gūdžias tankmes ir saulės nužertas palaukes, mišką įvairiu metų ir paros laiku. Poetas „spalvotais" žodžiais jautriausiai tapo miško gyvenimo nuotaiką pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą:
Kai kožna burbuolytė išsprogsta, suskyla,
Kai žiedų varške šakos obelų pražyla,
Kai pervasar žaliuoja tamsaus šito šone,
Kai rudeniop lapeliai geltoni, raudoni
Tartum krauju Marčiupio pakalnes aptraukia
Ir kai pliki stabarai pavasario laukia.
Baranauskas miško vaizduose akcentuoja malonų, džiaugsmą keliantį įspūdį. Poetas gėrisi minkštučiukais samanų patalais, uogienojais, keliančiais juodas, raudonas uogas, marguliuojančiomis grybų sodybomis, žole barzdotais krūmais, dangų remiančiais miško medžiais. Jis junta glostantį vėjelio prisilietimą, šilto, kvapnaus oro bangas, įsiklauso į slėpiningą vidurnakčio tylą, girdi pavienius garsus ir maloniausius jų derinius:
Tie visoki balseliai taip krūvon suplaukia,
Tartum kožnas lapelis čilba, kliauga, šaukia
„Anykščių šilelyje" jutiminio pasaulio atspindys organiškai derinasi su poeto subjektyvių nuotaikų, emocijų išraiška. Poetas liūdi, nerimauja arba gėrisi, džiaugiasi, kūrinio vaizdus nuspalvina giedra ramybe. Įžanga, kurioje kalbama apie išnaikintą mišką, nykią dabartį, prasideda liūdna, elegiška inversija:
Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę!
Ir čia pat prisiminęs senąjį ir didingą mišką, poetas kalba retoriniais klausimais. Jis pasigenda miško puikybės, ramaus ūžimo, lapelių šlamesio, paukščių čiulbėjimo. Ir staiga — neviltis:
Visa prapuolę; tik ant lauko pliko
Kelios pušelės apykreivės liko!
Nerimas dėl nuniokoto miško ne tik jaučiamas iš nupiešto vaizdo, bet ir tiesiai pasakomas: „taip neramu regis".
Prisiminimuose apie miškus poeto džiaugsmas, veržte veržęsis vaizdais ir spalvomis, vėlgi konkrečiai apibūdinamas: „akį veria", „linksmina dūšią", „užu širdies tveria", „vis gražu", „vis miela", „vis linksma", „vis ramu".
Regimuosiuose vaizduose jausmai reiškiami...