2006 mokyklinė interprecija įžangos bilietas

Lietuvių referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 52 KB
5 puslapiai

B. Radzevičius yra iškiliausias penktojo dešimtmečio kartos rašytojas.
Suėmęs tradicinius epopėjinius romano elementus (gausūs aprašymai,
dienoraščių citatos), B. Radzevičiaus kūrinys juda į vieną magnetinį centrą
– kaip kaimo aplinkoje, kolektyviniame žmonių buvime, nuo pat kūdikystės
dienų formuojasi būsimo literato asmenybė, jo pažinimo resursai, pojūčiai
jautrumas, vertybių nuovoka, perskaitytų knygų atverti horizontai , noras
pačiam prabilti. Herojus siekia pajusti save kaip tėvynės, gimtinės,
giminės žmogų ir kaip autonomišką asmenybę, laisvą kūrėją. Romano
„Priešaušrio vieškeliai“ pasakojimo būdas artimas eseistikai: tai lyrinė
refleksija ir intelektuali analizė. O novelėse atsiskleidžia sudvasintas
tikrovės paveikslas.
Kazys Bradūnas – ryškiausias žemininkų ideologijos poetas. Jis išleido
nemažai lyrikos rinkinių: „Vilniaus varpai“, „Pėdos arimuose“, „Svetimoji
duona“, „Maras“ , „Apeigos“ ir kitus, jiems būdingas gimtosios žemės
svarbumas. K. Bradūnui labai svarbi jo gimtinės Lietuvos, ateitis,
istorija, jis yra žemės, kultūros ir istorijos poetas. K. Bradūno kūrybai
didelę reikšmę turėjo K. Donelaitis, M. K. Čiurlionis. Visos K. Bradūno
kūrybos pagrindinė tema – gyvenimas svetimoje žemėje, toli nuo tėvynės, nuo
namų. Žemės ilgesys poeto kūryboje poetizuojamas. Šiame eilėraštyje, kaip
ir daugelyje kitų, labai svarbi žemės tema. Čia tėvynės žemė yra viskas, be
jos neverta gyventi, o jei gyveni, tai tik egzistuoji.
Vincas Mykolaitis – Putinas buvo pirmas ryškus intelektualinės –
filosofinės lyrikos kūrėjas lietuvių literatūroje. Jis yra išbandęs visas
literatūros rūšis ir pagrindinius žanrus. Lyrika ir romanas „Altorių
šešėly“ yra V. M. Putino viršukalnė. V. M. Putino kūryboje buvo trys
lyrikos periodai ankstyvasis (jaučiama Maironio įtaka, turtingų emocinių
išgyvenimų skalė, gamtos vaizdai, kaip nuoroda į žmogaus sielą, vidinį
pasaulį) , simbolistinis (poetas atsigręžia į regimąjį pasaulį, fiksuoja
išorinę jų įvairovę, tačiau vaizduoja simboliais) ir brandusis
(svarbiausias dėmesys žmogaus sielos dramatizmui, sprendžiamos būties
problemos). Jo kūrybos pasaulio žmogus dažnai atsiduria proto ir jausmų
susikirtimo kryžkelėje, išgyvena dvasines abejones, patiria vidinius
konfliktus, nes nori rasti tiesą ir likti „ištikimas žmogui ir sau pačiam“.

Juozas Grušas – vienas didžiausių XX a. Lietuvių dramaturgų, kaip
prozininkas debiutavęs dar prieš antrą pasaulinį karą. Jis lietuvių
dramaturgijoje įteisino tragedijos žanrą...