2002 metų informatikos egzamino teorija

Konspektas
 5
Microsoft Word 262 KB
38 puslapiai

2002 metų informatikos egzamino teorija

1. Techninė kompiuterio įranga (procesorius, atmintinė, klaviatūra, pelė, vaizduoklis, spausdintuvas)
Kompiuterį sudaro šios pagrindinės dalys: sisteminis blokas, įvesties ir išvesties įrenginiai bei išoriniai informacijos kaupikliai. Kompiuterių yra įvairių įvairiausių, tačiau jų pagrindinės dalys panašios. Kiekvienas kompiuteris turi sisteminį bloką, kuriame yra procesorius bei vidinė atmintinė, vieną ar keletą įvesties ir išvesties įrenginių (klaviatūra, pelė, vaizduoklis, spausdintuvas, skaitytuvas ir pan.) bei išorinius informacijos kaupiklius (diskeliai, kompaktiniai, optiniai, skaitmeniniai diskai). Štai ir visa kompiuterio sandara. Įvesties įrenginiais, dažniausiai klaviatūra ir pele, žmogus perduoda informaciją sisteminiam blokui, o pastarasis, naudodamasis išvesties įrenginiais, paprastai vaizduokliu ir spausdintuvu, pateikia rezultatus. Informacija tvarkoma, padorojama, keičiama sisteminiame bloke, taigi ši kompiuterio dalis yra svarbiausia. Sisteminį bloką sudaro pagrindinė plokštė ant kurios montuojamos kitos plokštės, o šiose — įvairios mikroschemos (vienas ar keli procesoriai, vidinės atmintinės mikroschemos); bloke paprastai esti diskų kaupiklis, diskasukių įtaisai, energijos šaltinis ir pan.
Procesorius — pagrindinis kompiuterio įtaisas, atliekantis įvairius veiksmus bei apdorojantis duomenis. Žodis „procesorius“ kilęs iš anglų k. žodžio processor ir reiškia „apdorojantis, perdirbantis“, kitaip dar galėtume pasakyti: „valdantis veiksmų procesą“. Procesorių sudaro du pagrindiniai komponentai: valdymo ir operacijų atlikimo įtaisai. Pastarasis dar vadinamas aritmetiniu ir loginiu įtaisu. Valdymo įtaisas išrenka iš atmintinės komandų seką, sukuria valdymo signalus, koordinuoja kitų kompiuterio įrenginių darbą ir pan. Operacijų įtaisas atlieka aritmetinius ir loginius veiksmus su duomenimis. Procesorius beveik visus aritmetinius veiksmus atlieka su dvejetainės skaičiavimo sistemos skaičiais: nuliais ir vienetais. Procesoriaus greitis iš esmės nulemia ir viso kompiuterio darbo spartą, taigi ši priklauso nuo žodžio ilgio, kurį gali apdoroti kompiuteris, ir procesoriaus greičio. Procesoriaus grietis paprastai išreiškiamas darbo dažniu ir matuojamas megahercais (MHz, (gigahercais(GHz)); megahercas yra milijonas hercų. Turbūt pamenat — hercas yra dažnio vienetas. Vienas hercas — tai vienas elektros impulsas, arba pats paprasčiausias veiksmas (pavyzdžiui, elementarus dvejetainis veiksmas), kurį procesorius geba atlikti per sekundę. Šiuolaikinių procesorių darbo dažnis — keletas šimtų MHz. Vadinasi, toks procesorius gali atlikti keletą...