1991 m sausio 13-oji kova del nepriklausomybes

Konspektas
 5
Microsoft Word 37 KB
2 puslapiai

1991 m. sausio 13-oji: kova dėl Nepriklausomybės

SSRS niekaip negalėjo susitaikyti su mintimi, kad Lietuva jau nepriklausoma valstybė, tad aukščiausioji sovietų vadovybė nusprendė griebtis atviros agresijos. 1991 m. sausio 8-ąją Sovietų Sąjungos gynybos ministras į Baltijos šalis įsakė įvesti desantininkų karinius dalinius. Į Lietuvą buvo permesti sovietų desantininkų divizijos daliniai iš Pskovo. Jau kitą dieną SSRS prezidentas M. Gorbačiovas apkaltino Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą siekiais atkurti buržuazinę santvarką bei pareikalavo laikytis Sovietų Sąjungos konstitucijos.

Įtampa Lietuvoje vis augo: Vilniaus miesto vadinamajame sovietų Šiaurės kariniame miestelyje buvo įrengtas kosminio ryšio su Maskva punktas – kad sovietų vadovybė galėtų koreguoti kariškių veiksmus.

Kariniai veiksmai prasidėjo kitą dieną – sausio 11-ąją. Pirmiausia LKP CK (Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komiteto) narys J. Jermalavičius paskelbė, kad sudarytas „Nacionalinio gelbėjimo komitetas“ (NGK), kuris prisiima atsakomybę už Respublikos likimą. Šiuo skelbimu buvo bandoma užmaskuoti vykstantį perversmą – teigiant, jog valdžia atiteko Nacionalinio gelbėjimo komitetui. Kariniams veiksmams užmaskuoti sovietų kariškiai pranešė Aukščiausiajai Tarybai apie Vilniuje prasidedančius karinius „manevrus“. Įvairių Lietuvos Respublikos žinybų pastatus sovietų desantininkai pradėjo užiminėti jau nuo 11 val. ryto – šitaip buvo užgrobtos krašto apsaugos patalpos Alytuje.

Po pusvalandžio sovietai užėmė ir krašto apsaugos rūmus Vilniuje, dar po keliolikos minučių – desantininkai, šūviais ir automatų buožėmis išsklaidę pastatų ginti susirinkusius žmones, užėmė ir Spaudos rūmus. Šiauliuose sovietų kariškiai užėmė krašto apsaugos pastatą, o Kaune – Kauno vairuotojų mokyklos namus. Iki nakties sovietai dar užgrobė Nemenčinės TV...