1988 nepriklausomybes sajudis

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 106 KB
13 puslapiai

Sajudis referatas. Sajudis referatas.

ĮVADAS

Turbūt didžioji dauguma žmonių, kurie Sąjūdį kūrė iki Sąjūdžio kaip struktūros gimimo, tai yra kurie dalyvavo dvasinėje rezistencijoje, pogrindžio spaudos leidime, už tai kentėjo Sibire ir tie, kurie ar tiesioginiu darbu rizikuodami savimi, ar moraline parama, vidiniu solidarumu šitaip rėmė dauguma žmonių, turbūt yra tos pačios nuomonės, kas Sąjūdis prasidėjo, gimė ne 1988-aisiais metais, o turbūt gerokai anksčiau. Jeigu kalbėsime plačiąją prasme, - Sąjūdis ir etimologine prasme jau savaime reiškia judėjimą, dvasios veržimąsi.Kai koks nors sąjūdis tautoje turi nuolat būti, vykti, jeigu tauta yra gyva.
Šiame referate pateikiau kaip buvo vykdomi tautiniai judėjimai, organizavimo struktūrą ir kas dalyvavo.

Tema: 1988 metu Nepriklausomybės sąjudis.

Skirta: klasės draugams.

Tautiniai judėjimai ir tautinės valstybės Pabaltijo regione.

Po sovietinės okupacijos 1940 m. Pabaltijo respublikose vyko ginkluota rezistencija, nors Latvijos ir Estijos atvejis čia – labai skirtingas nuo Lietuvos. Šiaurinėse respublikose, kur dominuoja protestantizmas, aiškiai laikytasi pragmatiškesnės pozicijos: čia ištisi buvusių nacionalinių valstybių kariniai daliniai, prasidėjus II-ajam Pasauliniam karui, drąsiai stojo po nacių vėliavomis, ir su SS antsiuvais gynė ne nusikalstamą nacistinę ideologiją, bet – kovojo prieš sovietinius okupantus. Tačiau karui pasibaigus, nei latviai, nei estai nepanoro tęsti partizaninės kovos be aiškios užsienio valstybių paramos – jiems ši kova atrodė beprasmė. Tuo tarpu, Lietuva bene vienintelė iš Rytų Europos šalių atsisakė suformuoti SS dalinius, netgi P.Plechavičiaus suburtą Vietinę Rinktinę siekė paversti išties vietiniu kovos daliniu prieš sovietus ir lenkų Armiją Krajovą, tačiau – atsisakė „teptis rankas“ imperialistinėje nacistinės Vokietijos agresijoje. Užtat po karo tęsėsi legenda tapęs dešimties metų partizaninis karas.
Neginkluotoji rezistencija Lietuvoje reiškėsi keliomis kryptimis – greta tautinės disidentinio judėjimo srovės (“Laisvoji Lietuva”, Lietuvos Laisvės Lyga, “Jaunoji Lietuva”), veikė ir „liberalioji“ (Lietuvos Helsinkio grupė ir kt.) bei religinė (Katalikų Bažnyčios kronikos leidimo grupė, Tikinčiųjų teisėms ginti komitetas). Tiesa, „liberalioji“ disidentinė srovė neturėjo nieko bendro su šiandieniniu liberalizmu: viena yra liberalizmas totalitarinėje visuomenėje, ir visai kas kita – demokratijos sąlygomis, kur daugelis buvusių liberalų gali tapti socialistais arba konservatoriais, laikydami jau žengtus liberalius žingsnius visiškai pakankamais. Tuo pat metu – visos trys minėtos...