1938 m Lietuvos konstitucijos ypatybės ir reikšmė

 5
Microsoft Word 54 KB
5 puslapiai

Įvadas

Konstitucijos kaip pagrindinio valstybės teisės akto kūrimosi raidos problema yra ne nauja. Ji nagrinėjama įvairiai – istoriniu, politiniu, socialiniu, teisiniu aspektu. Tačiau iškyla vis naujų, iki šiol neįžvelgtų aspektų. Ir tai visiškai suprantama – keičiasi politinė ir teisinė tikrovė, valstybių vidaus ir išorinių ryšių pobūdis. Pagaliau ir konstitucinės kūrybos raida yra nepertraukiama, ją nuolat papildo naujų teisinio reguliavimo ir būdų atsiradimas. Senieji, kartais gerokai užmiršti teisiniai reiškiniai prisimenami, pritaikomi naujai socialiniai tikrovei.

Darbo tikslas: aptarti 1938 m. Lietuvos Konstitucijos ypatybes ir reikšmę.
Darbo objektas: 1938 m. Lietuvos Konstitucija.
Darbo metodai: literatūros studijavimas, 1938 m. Konstitucijos analizavimas.

Uždaviniai:
· išskirti svarbiausias 1938 m. Konstitucijos ypatybes
· atskleisti reikšmę.

Lietuvos konstitucingumo raida

Konstitucingumas – tai konstitucijos, kaip aukščiausiojo visuomenės ir valstybės įstatymo, laikymosi režimas; konstitucijos normoms ir principams atitikimas.
Konstitucijos atsirado tik naujaisiais laikais, pradėjus įgyvendinti demokratinį valdymo būdą. Konstituciją, kaip visuomenės ir valstybės raidos, socialinės pažangos, demokratijos plėtojimo pakopą, sąlygoja istorinės aplinkybės.
1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, po 8 mėnesių buvo priimta Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai. Kuriuose, 1919 m. balandžio 4 d. padarius papildymus, buvo įtvirtintos pagrindinės valstybės institucijos, kaip neabejotini demokratiniai pradai.
1920 m. birželio 10 d. priimama Laikinoji Lietuvos valstybės Konstitucija, įtvirtinusi parlamentinės respublikos modelį, apibrėždama valstybės institucijų sistemą, numatė svarbiausias piliečių asmenines ir politines teises ir laisves.
1922 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Valstybės Konstitucija – pirmasis mūsų valstybės konstitucinis aktas, kuris atitiko tokio pobūdžio dokumentams keliamus tarptautinius reikalavimus. Ir toliau pasilieka parlamentinės respublikos modelis, suteikiant aukščiausiąją valdžią seimui, o Vyriausybę ir Prezidentą laikant vykdomosios valdžios institucijomis. Demokratiškai reglamentuojamas ir piliečių teisinis statusas.
1928 m. gegužės 15 d. Lietuvos Valstybės Konstitucija sustiprino Respublikos Prezidento, kurį dabar renka ne Seimas, kaip ankščiau, o ypatingieji tautos atstovai 7 metams, valdžią. Respublikos Prezidentas įgyja teisę paleisti Seimą, varžyti politinių partijų veiklą. Dėl šios nuostatos formavosi prezidentinės respublikos modelis.
1938 m. gegužės 12 d....