1927-1940 m vyriausybių funkcijos ir veikla

Referatas
 5
Microsoft Word 47 KB
4 puslapiai

„1927-1940 m. vyriausybių funkcijos ir veikla“

Vyriausybė yra institucijos , turinčios didžiausią politinę teisinę galią.
Valstybės aparatas šiuolaikinėse valstybėse yra gremėzdiškas ir plačiai išsišakojęs. Per jį vyriausybė įgyvendina savo funkcijas: ūkines, diplomatines, socialines, karines, baudžiamąsias-represines ir kitas. Vyriausybę, oficialiai vadinamą kabinetu arba ministrų taryba, sudaro atskiroms ministerijoms vadovaujantys asmenys. Pagal dabartinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos VII skirsnį „Lietuvos Respublikos Vyriausybė“: Vyriausybę sudaro Ministras pirmininkas ir ministrai; Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas; Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose priimdama nutarimus; Ministras pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose; Vyriausybė arba ministrai privalo atsiskaityti Seime už savo veiklą.
Demokratinių valstybių konstitucijose neįvardijami vyriausybės įgaliojimai; ji atlieka tas pačias funkcijas, kaip valstybės vyriausybės vadovas bei atskiri ministrai. Pagrindinį vaidmenį vyriausybė vaidina parlamentinėje įstatymų leidimo veikloje. Per įstatymdavystės organą ji įgyvendina svarbiausius įstatymų projektus. Vyriausybė vadovauja visam valstybės aparato darbui ir priima sprendimus esminiais valstybės vidaus ir užsienio politikos klausimais.
Perversmą parengė dešiniųjų politinių grupuočių veikėjai, o naktį į 1926m. gruodžio 17d. jį įvykdė grupė karininkų: buvo užimti Generalinio štabo, Centrinės telefono bei telegrafo stoties pastatai, įsakyta išsiskirstyti iki išnaktų posėdžiavusiam Seimui, buvo sulaikyti Ministrų kabineto nariai ir izoliuotas Respublikos Prezidentas.
1927-1940 metais Lietuvoje vyrauja prezidentinis valdymas. Po 1926m. gruodžio 17d. valstybės perversmo Lietuvos politikoje prasideda naujas tarpsnis, susidaro nauja politinė situacija. Tai buvo konstitucinės santvarkos Lietuvoje žlugimas. Siekiant stabilizuoti po perversmo susidariusią padėtį, atėjusios į valdžią politinės jėgos tuojau pat pamėgino sukurti valdžios tęstinumo įvaizdį, legalizuoti perversmo pasekmes. Po perversmo užėmusioms valdžią politinėms jėgoms 1922m. Konstitucija netiko. Todėl buvo nuspręsta Konstituciją taisyti. Pradžioje buvo tikimasi tai daryti referendumu, tačiau nesulaukusi būtinos paramos iš kitų politinių jėgų, Vyriausybė nuėjo lengviausiu keliu: 1928m. gegužės 25d. oficialiai paskelbtas Prezidento dekretuotas dokumentas, pavadintas Lietuvos Valstybės Konstitucija.
Į Konstituciją buvo įtraukta nuostata (106str.), jog ji ne vėliau...