1917m vilniaus konferencija ir Lietuvos tarybos isrinkimas

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 42 KB
3 puslapiai

Valstybes tarybos isrinkimas. Valstybes tarybos isrinkimas.

1917m. Vilniaus konferencija ir Lietuvos Tarybos išrinkimas

Po ilgų ir sunkių derybų, Vilniaus lietuviams pagaliau pavyko išgauti iš okupacinės valdžios leidimą konferencijai sušaukti. Tai nebuvo tai paprasta, kadangi ir patys lietuviai dar nebuvo paruošę savo taktikos, o ji, Vokietijai siekiant aneksijos tikslų, buvo būtinai reikalinga. Tai konferencijai organizuoti buvo lietuvių grupės nutarta iš pradžių sukviesti tam tikrą Organizacinį komitetą. Sukviestojo Komiteto posėdžiuose 1917m. rugpjūčio 1-4d. dalyvavo 16 žmonių iš provincijos ir 5 žmonės iš Vilniaus (kun. Stankevičius, S. Kairys, J. Šaulys, A. Smetona, P. Klimas).
Organizacinis Komitetas priėmė ištisą eilę rezoliucijų, apsvarstė politinę padėtį, Lietuvos valstybės teritorijos klausimą, politines perspektyvas. Rezoliucija dėl bendros politikos buvo kompromisinė išeitis iš okupacijos valdžios pastatytų sąlygų. Dar prieš posėdžius vokiečių politikos referentas pažymėjo, kad be “Anschulss an Deutschland” negali būti jokių tolimesnių kalbų, ir jei lietuviai nesutiks jungtis su vokiečiais, šie žiūrėsią į šią užimtą teritoriją tik strategijos akimis ir skaldysią neatsižvelgdami į jokias tautines lietuvių aspiracijas.
Tačiau Organizacinis komitetas sutiko pažymėti tik g a l i m u m ą ryšių su Vokietija. Kompromisas, kuris Organizaciniame komitete sukėlė ilgų diskusijų, buvo pastatytas kaip sąlyga konferencijai šaukti. Todėl, norėdami toliau vesti Lietuvos klausimą į viešą vagą, Organizacinio Komiteto nariai dauguma balsų sutiko priimti tą kompromisą, turėdami galvoj, geresnėse politikos sąlygose, visai nepriklausomai ir laisvai spręsti valstybės kūrimo reikalus. Organizacinis Komitetas nutarė, kad Tarybą sudaryti būtina. Politinės orentacijos klausimu savo pozicijas rugpjūčio 2d. išsamiai išdėstė A. Smetona. Jis nustatė ir būsimos konferencijos liniją. “Lengva pasakyti – norime liuosos Lietuvos, bet iš tikrųjų tatai sunkus klausimas, - nurodė Smetona. – Bent per 50 metų vis merdėjome, iš pradžių ieškojome tik autonomijos; dabar gi mes norime nepriklausomybės, bet kokia ta nepriklausoma Lietuva. Dabar sakome etnografinė. Bet tai nevienodai...