19 a socialinė struktūra

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 35 KB
2 puslapiai

Bajorų luomo nuosmukis
Viešpataujantis senosios lietuvių visuomenės sluoksnis bajorija dažniausiai būdavo išleidžiamas iš istorikų akiračio, todėl iki šiol neturi specialių istorijos tyrinėjimų tradicijos. Išimtis tebėra dar 1936 metais pasirodęs solidus Augustino Janulaičio veikalas Lietuvos bajorai ir jų seimeliai XIX amž. (1795-1863). Šešis dešimtmečius, praslinkusios po šios knygos publikavimo, apie praėjusio šimtmečio Lietuvos bajoriją rašoma nebuvo. Matyt, pirmiausia dėl to, kad ne visai pagrįstai bajorų luomas buvo laikomas lietuvių tautai svetimu, sulenkėjusiu sluoksniu, “šaka, atskilusia nuo tautos”. Kita priežastis, ypač sovietinėje istoriografijoje, tai marksistinės, tiksliau – pseudomarksistinės demagogijos poreikiai, kurie, smarkiai vulgarizuojant, galėtų būti nusakyti taip: feodalai išnaudojo liaudį, naudojusi jų darbo vaisiais, todėl neverti istorijos atminimo. Rašant apie Lietuvos šviesuomenę žūtbūtinai buvo ieškoma “liaudies atstovų”, o susidūrus su bajoriška vieno ar kito veikėjo kilme, tas faktas dažnai buvo nutylimas arba parodomas kaip nelabai svarbus. Visa tai atsidavė dar XIX amžiaus rusų kultūrinės politikos raugu. Būtent Lietuvos valdytojams rūpėjo parodyti, kad “lietuvių gentis” yra rami valstiečių bendruomenė, kuriai svetimas “lenkų bajorų” maištingumas ir ambicijos atkurti senąją valstybę.
Lietuvos bajorų luomo degradacija prasidėjo dar prieš Rusijos invaziją. Artėjanti feodalinio ūkio krizė, bajoriškos anarchijos siautėjimas, valstybės karinės galios nuosmukis, naujų ekonominių santykių užuomazgos – visa tai egzistavo ir be užkariautojų pagalbos. Štai XIX amžiaus vidurio didžiausio bajorijos ideologo Henryko Rzewuskio – žinomo Rusijos valdžios kolaboranto ir vadinamosios Peterburgo klikos lyderio – nuomone, bajorija pradėjusi smukti nuo tada, kai parako panaudojimas tapo visuotinis, karyba nustojo buvusi...