1863 1864 m sukilimo Lietuvoje revoliuciniai elementai

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 61 KB
6 puslapiai

Istorija 1863 1864m sukilimas lietuvoje sukilimo priezastis. Istorija 1863 1864m sukilimas lietuvoje sukilimo priezastis.


1863 – 1864 m. sukilimas Lietuvoje turėjo didelės įtakos kultūrinei bei politinei šalies raidai. Sukilimas buvo pralaimėtas, tačiau atnešė svarių pokyčių valstybės gyvenime. Kalbant apie sukilimo priežastis, raidą bei pasekmes, iškyla probleminis klausimas – ar būtų galima šį sukilimą vadinti revoliucija?

Šiame darbe bus bandoma atsakyti į šiuos klausimus:
 Kas yra revoliucija, nuo ko priklauso jos pobūdis.
 Kokie yra esminiai revoliucijos ir sukilimo skirtumai.
 Ar buvo revoliucinių elementų 1863 – 1864 m. sukilime (kas paskatino sukilimą, kokie buvo jo uždaviniai, kovos formos bei rezultatai revoliucijos kontekste).
 1863 – 1864 m. sukilimas Lietuvoje pasauliniam kontekste (kokie šio sukilimo skirtumai ir panašumai lyginant su kitų šalių XIX a. revoliuciniais judėjimais).

Enciklopedinė revoliucijos samprata teigia, jog revoliucija – tai esminiai visuomenės gyvenimo perversmai, kurie pakeičia visuomenės struktūrą (Vyr. red. A.Barkauskas, Vilnius, 1971, p.71). Revoliucijos pobūdis (socialinis turinys), jos uždaviniai, varomosios jėgos, kovos formos, rezultatai ir reikšmė priklauso nuo tų šalių, kuriose revoliucija vyksta, visuomenės ekonominio ir socialinio išsivystymo lygio bei istorinių to laikotarpio aplinkybių.
1863 – 1864 m. sukilimą Lietuvoje paskatino keletas veiksnių: alinanti Rusijos priespauda, nepasitenkinimas baudžiavos panaikinimo sąlygomis, siekimas panaikinti feodalines atgyvenas (luomines privilegijas), noras sulyginti piliečių teises.
1863 metų pradžioje prasidėjęs ginkluotas sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje pratęsė išsivadavimo iš rusų viešpatystės epopėją. Pagrindinis jo tikslas buvo politinis – atkurti prieš du trečdalius amžiaus sužlugdytą valstybę. Šiuo požiūriu 1863 – 1864 m. sukilimas perėmė ankstesnių anticarinių judėjimų tradiciją. Tačiau buvo ir daug naujo. Pirmiausia pasikeitė socialiniai tikslai. Ankstesnių pralaimėjimų pamokos nenuėjo niekais, be to, kitokia buvo socialinė, politinė bei tarptautinė Rusijos padėtis po nesekmės Krymo kare (1853 – 1856 m.) ir po 1861 m. valstiečių reformos. Sukilimo vadai negalėjo nepasiūlyti liaudžiai daugiau negu deklaravo baudžiavos naikintojas Aleksandras II savo 1861 m. vasario 19 dienos manifeste. Įvairios anticarinės grupuotės Lietuvoje skirtingai suprato valstiečių apdalijimo žeme klausimą bei politinius ir socialinius judėjimo uždavinius. Vieni – konservatyvusis judėjimo sparnas – pirmiausia akcentavo būtinumą išsivaduoti iš Rusijos valdžios ir tik po to imtis vidaus reformų; kiti – revoliucingai nusiteikę demokratai – manė, kad anticarinis išsivaduojamasis karas turėtų sutapti su...