1830-1831m sukilimas Lietuvoje

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 49 KB
4 puslapiai

Kauno Petrašiūnų vidurinė mokykla

Referatas

1830-1831 m. sukilimas Lietuvoje


Istorijos mokytojui
A.Mikalauskui

Parengė:Donatas Sapijanskas

Kaunas 2003

Turinys

1) TURINYS 2psl.
2) ĮVADAS 3psl.
3) SUKILIMO PRIEŽASTYS 4psl.
4) SUKILĖLIŲ VALDŽIA IR KARIUOMENĖ 5psl.
5) SUKILIMO EIGA 6psl.
6) SUKILĖLIŲ POLITINĖS PROGRAMOS 7psl.
7) IŠVADOS 8psl.

Įvadas

1830-1831 m. sukilimas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvoje buvo carizmo pavergtų tautų kova dėl laisvės. Sukilimas Lietuvoje turėjo ne tik tautinį, bet ir socialinį pobūdį, ir jis daug kuo skyrėsi nuo sukilimo Lenkijos Karalystėje. Jame dalyvavo taip pat dalis Vakarų Baltarusijos ir Vakarų Ukrainos gyventojų. 1830-1831 m. sukilimas turėjo europinės reikšmės, tai buvo to meto revoliucinio judėjimo ir kovos Europoje dalis.
1830 m. liepos 27-29 d. prancųzų revoliucija, nuvertusi Burbonų dinastiją, smogė visai Europos dvarininkiškajai reakcijai. Prancūzijoje valdžia atiteko buržuazijai. Buržuazinės revoliucijos pergalė ardė „Šventosios sąjungos“ sistemą, kuri rėmėsi legitinizmo principais.
Liepos revoliucija Prancūzijoje turėjo didelį atgarsį daugelyje Europos kraštų. Ji paskatino revoliucinį pakilimą Europoje, Europos tautų išsivadavimo kovą. Neaplenkė šie įvykiai ir Lietuvos. 1830 m. lapkričio 29 d. kilusio Lenkijos Karalystėje lenkų tautinio išsivadavimo sukilimo idėjų veikiama, 1831 m. sukilo ir Lietuva.

Sukilimo priežastys

1830 m. liepos 27-29 d. paryžiečiai nuvertė Burbonų monarchiją. Tų pačių metų rugpjūčio 25d. belgai sukilo prieš Olandijos viešpatavimą. Italijos ir Vakarų Vokietijos valstybėse kilo politiniai neramumai, kurie kai kuriose pastarosios valstybėse turėjo ir socialinį pobūdį.
Šiais įvykiais ir prasidėjo revoliucinis judėjimas prieš 1815 m. Vienoje Europos valstybių monarchų įvestą „Šventosios Sąjungos“ sistemą.
Rusijos imperijos vyriausybė su nerimu stebėjo įvykių eigą Vkarų Europoje. Nikolajus I nurodymu vyriausiame kariuomenės Štabe buvo ruošiami žygio į Belgiją ir Prancūziją planai. Carui rūpėjo Prūsijos ir Austrijos vyriausybių pritarimas ir parama šiai intervencijai. Pagal štabo planus intervencijoje į Belgiją ir Prancūziją turėjo dalyvauti ir Lenkijos Karalystės kariuomenė. Tačiau vyriausybės planus sužlugdė 1830 m. lapkričio 29 d. sukilimas Varšuvoje.
Žinios apie sukilimą pasiekė Vilnių ir Lietuvą gruodžio pradžioje. Lietuvos generalgubernatorius A. Rimskis-Korsakovas pirmą žinią apie sukilimą gavo gruodžio 5 d. iš Lietuvos Brastos pašto direktoriaus, gruodžio 3 d. išsiuntusio...