1791 m gegužės 3 d konstitucija

Konspektas
 5
Microsoft Word 32 KB
1 puslapis

1791m. konstitucija. 1791m. konstitucija.

1791 m. Gegužės 3 d. Konstitucija

Po I Respublikos padalijimo atliktos reformos (Nuolatinės Tarybos, Edukacinės Komisijos įkūrimas) nepatenkino pradėjusio kurtis buržuazėjančios bajorijos ir buržuazijos bloko, vadovaujamo Patriotų partijos. Į ši bloką įsijungė ir karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Jų pastangomis buvo sušauktas Ketverių Metų Seimas (1788 – 1792).

1790 m. gruodžio mėnesį Seimas ėmė svarstyti naujos konstitucijos projektą. 1791 m. balandžio mėnesį buvo priimtas miestų įstatymas, pagal kurį miestai gavo miesto žemės nuosavybės teises, miestiečių asmens laisvę. Įstatymas buvo pavadintas bajorų ir miestiečių teisių sulyginimo įstatymu. Turtingesnieji ir išsimokslinę miestiečiai galėjo gauti bajorų juridinį satusą, bet jiems nebuvo suteikta teisė dalyvauti valstybės įstatymų leidime. Lietuvos miestų atstovai gyvai palaikė šį Seimo priimtą įstatymą.
1791 m. gegužės 3 d. Seimas priėmė naują konstituciją, kuri įėjo į istoriją Gegužės 3 d. konstitucijos vardu. Konstitucija išsaugojo feodalinę žemėvaldą ir feodalų luomą, visas jo laisves ir privilegijas, tarp jų ir patrimonialinę valdžią valstiečiams, kurie ir toliau liko baudžiauninkais. Tačiau Gegužės 3 d. konstitucijoje buvo ir kai kurie buržuaziniai principai, pirmiausia – turto principas. Ji atėmė iš bežemių bajorų (didikų atramos) teisę dalyvauti seimeliuose, o turtingesniems...