1655 m kėdainių sutartis

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 65 KB
6 puslapiai

1655 m. Kėdainių sutartis
– išbandymas LDK ir Lenkijos unijai?
TURINYS
ĮVADAS 3
1. Kėdainių sutarties sudarymas 4
1.1. Kėdainių sutarties sudarymo priešistorė 4
1.2. Priešinimasis pasirašyti Švedijos ir Lietuvos sutartį 5
2. Sutarties turinys 6
3. Sutarties reikšmė 8
IŠVADOS 10
LITERATŪRA 11

ĮVADAS

Istorinėje literatūroje, nagrinėjančioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVII a. vidurio padėtį, daug dėmesio skiriama Kėdainių unijai: analizuojamos jos politinės, karinės-strateginės bei konfesinės priežastys, tos unijos vaidmuo.
Kėdainių sutarties, patvirtinančios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) uniją su Švedija, galutinį - 1655 m. spalio 20 d. - aktą pasirašė 1135 Žemaičių Kunigaikštystės, Ukmergės, Upytės, Kauno ir Brėslaujos apskričių, rytinių LDK vaivadijų didikai, bajorai, kai kurie dvasininkai, toje dalyje buvusių LDK kariuomenės dalinių karininkai. Iš lietuvių pusės sutartį pasirašė Jonušas Radvila, katalikų bažnyčios hierarchai (B. Dundulis nurodo, kad aktą pasirašė apie 1000 suvažiavimo dalyvių ), iš švedų pusės - grafas Magnus Gabrielis De La Gardis ir Estijos gubernatorius Benediktas Škiutė. Šios sutarties sudaryme dalyvavę aukščiausieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės asmenys oficialiai paskelbė žalingos 1569 m. Liublino unijos su Lenkija denonsavimą ir naujų valstybinių ryšių - su Švedija - sudarymą. Šis istorinis aktas ir šiandien susilaukia prieštaringų vertinimų. Vieni (daugiausia lenkų istorikai) šį J. Radvilos poelgį įvardija kaip Tėvynės išdavimą, kiti - kaip mėginimą ją išgelbėti, treti tai laiko asmeninių Radvilos ambicijų vaisiumi.
Referate bus nagrinėjama Kėdainių sutarties sudarymo priešistorė, priešinimasis pasirašyti sutartį, sutarties turinys, aptariama Lietuvos ir Švedijos sutarties reikšmė, pateikiamos išvados.

1. Kėdainių sutarties sudarymas
1.1. Kėdainių sutarties sudarymo priešistorė
Rugsėjo 17 d. vyko derybos. Į Kėdainius turėjo susirinkti visų Lietuvos luomų atstovai, senatoriai, bajorai, gal net Vilniaus miestiečiai, atvyko ir Žemaitijos vyskupas Petras Parčiauskas, Cėsių vaivada Mykolas Korfas, Vilniaus vaivada ir Lietuvos didysis etmonas Jonušas Radvila ir kiti. Kunigaikštis ir toliau kovojo už Lietuvos atskirumą, pats norėjo būti jos valdovu, siekė, kad būtų išvesta Švedijos kariuomenė ir pradėta kova su Rusija. Veiksmai, kurių ėmėsi pats, kėlė pasipriešinimą, nes Maskva ėmėsi revanšistinių žygių. Etmoną silpnino Gabrielio Liubeneckio sudaryta sutartis ir tai, kad jis buvo sudaręs sąjungą su Karoliu Gustavu. Be to, nebuvo ir...