15 filosofijos klausimu gali buti panaudotai dokumentas

Filosofijos šperos
Špera
 5
Microsoft Word 101 KB
12 puslapiai

1) Kas yra filosofija? Filosofijos disciplinos. Filosofija ir kultūra. Filosofija ir mokslas. Filosofija. Traktuojama kaip mąstančio žmogaus įgimto polinkio filosofuoti produktas. Filosofija atsirado, kai žmonėms ėmė nepakakti tradicinių mitologinių atsakymų į jį jaudinančius klausimus. Graikų filosofija atsirado, kai jie ėmė teoriškai aiškinti pasalulį, neigti antropomorfinius (žmogiškos formos) dievus, mitus, mitologinį pasaulio aiškinimą. Žodį filosofija pirmasis pavartojo Pitagoras (~506 – 500 m pr. Kr.). Filosofija yra bandymas argumentuotai atsakyti iš esmės ginčytinus konceptinius klausimus. Kas yra tiesa? Kas yra gėris? Kas yra laisvė? Filosofija visada ieško tiesos, o ji gimsta ginče.filosofija yra mastymo kritinė analizė. Filosofijos ištakos slypi mąstyme ieškant atsakymo, kaip reikia gyventi dorą, nepriekaištingą išmintingą gyvenimą. Filosofas nėra išminčius, o tik išminties ieškotojas. Filosofijos problemos grupės: pasaulio prigimtis, reiškinių ar daiktų tvarka. Metafizija, ontologija, kosmologija; kaip reikia gyventi? Ką aš privalau daryti? Etika, politika; pažinimo ir žinojimo prigimties klausimai. Epistimologija, logika, mokslo filosofija; Disciplinos: Filosofija: Praktinė → tyrinėja būties principus → fizika, matematika, pirmoji filosofija; Praktinė → tyrinėja žmogaus veiklos principus → etika, politika. Filosofijos ir mokslo santykis. Iš pradžių filosofija buvo tapatinama su visomis teorinėmis žiniomis apie pasaulį ir žmogų, ji buvo universalus mokslas. Bet esminį filosofijos ir mokslo skirtumą sudaro jų nevienodas santykis su pasauliu. Filosofija mąsto pasaulį, mokslas jį pažįsta. Mokslas ir filosofija gali susitikti, susiliesti, bet negali visiškai sutapti. Savo ištakomis filosofija daugiau artimesnė religijai ir menui negu mokslui. Filosofijos pažintinės galios, palyginti su mokslu, labai ribotos. Filosofai gali mąstyti apie pasaulį, bet nepajėgia jo pažinti. Šiame pasaulyje neįmanoma viską apskaičiuoti, viską išmatuoti, viską pažinti ir atiduoti žmogaus valiai. Filosofinis mąstymas sako, jog esama ribų, kur žmogaus galimybės baigiasi ir iškyla žmogaus susinaikinimo grėsmė. Filosofiškai mąstyti – tai suprasti pažinimo ribas ir save. O mokslinis protas nepripažįsta jokių ribų, žmogus sudievina savo apžinimo galią ir skverbiasi visur, kur tik gali, net į begalybę. Filosofija ir kultūra. Kultūra – tai žmogaus elgesys ir bendravimas su kitais žmonėmis, jo veiklos produktai, darbo įrankiai, normos, apeigos ir ritualai požiūriai, idealai irt tikslai. Kultūra – žmogaus ir visuomenės egzistavimo būdas, gamtinės aplinkos ir savęs įvaldymas, ryšys ir sąveika su gamta. Kultūrą...