10 klases snekejimas apie jauno zmogaus pasauli

 5
Microsoft Word 59 KB
5 puslapiai

Paauglių mokymasis

Daug gražių jaunystės dienų prabėga mokykloje. Ar visos jos tinkamai išnaudojamos? Ar visos užpildomos prasmingu darbu? Ar padeda rengtis savarankiškam gyvenimui?
Mokykloje įgyjama didelė dalis tų svarbių žinių, kurias žmonija sukaupė per savo istoriją. Mes gyvename tokiame amžiuje, kai didžiuliais šuoliais vystosi mokslas ir technika, kai kiekvieną dieną vis sukuriama, atrandama kas nors nauja. Mokytis taip, kaip seniau, nebegalima. Reikia išmokti dirbti savarankiškai, sugebėti iš tos gausybės turtų atsirinkti ir įsiminti, kas svarbiausia ir reikalingiausia. Mokymas – tai tik gyvenimo pradžia, mokslo ir darbo pradžia. Joje tartum padedami pamatai būsimam ateities pastatui, kuris bus kuriamas, išėjus į visai savarankišką gyvenimą.
Besimokydami paaugliai daug ką sužino, ir visa tai labai reikalinga bendram jų išsilavinimui. Mokykloje įgyja pirmuosius visuomeninės veiklos įgūdžius. Mokosi gyventi ir dirbti kolektyve, paklusti jo valiai, jam vadovauti. Draugų įpareigojimai ugdo paauglių pareigos ir atsakomybės jausmą, moko pareikalauti sąžiningumo bei punktualumo iš kitų ir iš savęs.
Sakoma, kad vaikai ypač susidomi skaitymu paauglystėje. Paauglį pirmiausia patraukia įdomus siužetas, dinamiškas veiksmas, stiprios valios, drąsių žmonių paveikslai. Jie mėgsta fantastinio turinio, kelionių, nuotykines, istorines knygas, domisi ir mokslo populiarumo literatūra. Paaugles ypač traukia poezija. Ji perteikia įdomų, prisodrintą minčių ir jausmų pasaulį. Žodžių perkeltinės reikšmės, emocinis, garsinis vaizdo nuspalvinimas suteikia kuriamiems paveikslams nepakartojamą žavesį. Knygose paaugliai randa daug įvairių mokslo žinių, knygos turtina jų emocijas, moko mylėti gėrį ir neapkęsti blogio, padeda geriau bendrauti su žmonėmis. Apsiskaitęs mokinys raiškiau dėsto savo mintis, jo kalba turtingesnė ir vaizdingesnė.
Teigiamam požiūriui į mokymąsi labai svarbūs yra paauglio santykiai su mokytojais ir tėvais. Jie turi būti pagrįsti meile ir pasitikėjimu, o ne prievarta ir baime. Jeigu paauglys nemėgsta ar prisibijo mokytojo, jis nedrįsta paklausti nežinomų dalykų, išsiaiškinti. Tokiomis sąlygomis jis pradeda prasčiau mokintis.
Pastebėtina, jog pradinių klasių berniukai neturi tvirto požiūrio į mokymąsi. Jie nejaučia atsakomybės, mažai jaudinasi ar visai nesijaudina dėl blogų pažymių, dažnai pamiršta, kas užduota ir pan. Berniukai bręsta maždaug vieneriais ar pusantrų metų vėliau už mergaites, taigi jie vėliau įgyja reikiamus darbo įgūdžius, vėliau išsiugdo atkaklumą, kantrybę, stropumą, uolumą. Vertindami mokymosi rezultatus berniukai ne tokie kritiški kaip...