1 nukleino rūgščių komponentų struktūra sąvybės cheminė sintezė

Referatas
 5
Microsoft Word 81 KB
9 puslapiai

Nukleino rūgščių sintezė. Nukleino rūgščių sintezė.

I. Žmogaus gyvūninės kilmės įrodymai



1.Mokslininkų, pažiūrų apie žmogaus kilmę, vystymasis. Žmonija nuo neatmenamų laikų domėjosi žmogaus kilmės klausimais. Pasak anglų darvinisto, tai – „žmonijos klausimų klausimas“.

Senovės ir kultūriniu atžvilgiu atsilikusių dabartinių tautų mėginimai aiškinti žmogaus kilmę daugelyje įvairių religinių legendų. Budinga, kad įvairių tautų padavimų motyvai panašūs, esą dievas pirmuosius žmones sukūręs iš molio, akmens, žemės arba vandens.

Tačiau jau senovėje buvo atskirų materialistinių idėjų, kurios teigė, kad žmogus yra panašus į stuburinius gyvūnus, kad žmogus yra gyvūninės kilmės. Didelis žmogaus kilmės išvystymo stabdys buvo krikščionybė.

Materializmo pergalė šiuo klausimu tapo galima tik sukaupus daugybę faktinės medžiagos iš zoologijos, sistematikos, lyginamosios anatomijos bei embriologijos ir evoliucijos mokymo pasisekimo dėka.

Šios problemos istorijoje svarbus posūkis buvo Čarlzo Darvino veika „žmogaus kilmė ir lytinė atranka“ (1871) pasirodymas. Darvinas nepaprastai drąsiai panaudojo savo evoliucijos ir natūraliosios atrankos teorijas žmogaus kilmės išaiškinimui. Jis pateikė daugybę argumentų apie žmogaus gyvūninę kilmę ir įrodė, kad žmogus ir dabartinės žmoginės beždžionės yra kilę iš bendrų protėvių.

Darvinas negalėjo iki galo atskleisti veiksnių, dėl kurių į beždžiones panašūs mūsų protėviai sužmogėjo, nes jis nesuprato, kokie yra kokybiniai skirtumai tarp žmogaus ir aukštesniųjų gyvūnų. Šią spragą užpildė Č, Engelsas, sukurdamas žmogaus kilmės teoriją, kurioje įrodė darbo vaidmenį žmogaus protėvių sužmogėjimo procese.

2. Žmogaus, kaip stuburinių atstovas. Užtenka paviršutiniškai pažvelgti žmogų, kad įsitikintume, jog jo sandaros planas atitinka bendrą stuburinių sandaros planą. Kaip ir visų stuburinių, skeleto ašis yra stuburas, kurio gale pritvirtinta kaukolė. Su stuburu jungiasi priekinių ir užpakalinių galūnių juostos. Žmogaus priekinių ir užpakalinių galūnių skeletas yra homologiškas sausumos stuburinių priekinių ir užpakalinių galūnių skeletui. Žmogaus ir stuburinių sandara panaši ir tuo, kad yra tipiškos žmogaus ir gyvūnų organų sistemos. Tai, kad žmogus priklauso stuburiniams, nekyla abejonių. Anatominis ir fiziologinis žmogaus panašumas į aukštesniųjų klasių stuburinius – žinduolius taip pat neabejotinas. Pagrindiniai žinduolių pažymiai- plaukų danga, šiltas kraujas, gyvų vaikų gimdymas, pieno liaukos ir vaikų maitinimas motinos pienu – būdingi ir žmogui. Šį panašumą galime...